Dažniausios vejos ligos Lietuvoje ir kaip jas atpažinti

Rudos dėmės vejoje ne visada reiškia sausrą. Dalis jų yra grybelinės ligos, ir kiekviena jų turi savo požymius, savo sezoną ir savo priežastį. Bendra tai, kad beveik visos atsiranda dėl priežiūros sąlygų, o ne dėl atsitiktinės infekcijos – grybelių sporos vejoje yra visada, joms tereikia progos.

Todėl praktiškai visų ligų gydymas prasideda nuo to paties: pakeisti sąlygas. Fungicidai reikalingi retai ir tik tada, kai liga jau plinta greitai.

Sniego pelėsis

Dažniausia vejos liga Lietuvoje. Pasirodo pavasarį, nutirpus sniegui.

• Požymiai: apvalios, 5–30 cm skersmens pilkšvos arba šviesiai rudos dėmės, žolė susivėlusi, tarsi suvelta. Drėgnu oru matomas baltas arba rusvas pelėsio apnašas
• Kada: vasario–balandžio mėn., ypač po ilgo sniego dangos periodo
• Priežastys: per ilgai gulėjęs sniegas, nesugrėbti lapai, per aukšta žolė žiemai, vėlyvas rudeninis tręšimas azotu

Ką daryti

• Atsargiai išgrėbkite pažeistas vietas – tai įleidžia orą ir nutraukia pelėsio plitimą
• Daugeliu atvejų veja atsigauna pati, kai atšyla
• Jei liko plikų dėmių, gegužę atsėkite

Prevencija

• Paskutinis rudens pjovimas – 4–5 cm, ne aukščiau
• Rudenį netręškite azotu; naudokite kalio turinčias trąšas
• Rūpestingai sugrėbkite lapus (žr. lapų grėbimo straipsnį)
• Nekaupkite ant vejos nukasto sniego

Raudonoji siūlaligė

• Požymiai: netaisyklingos šviesiai rudos dėmės, o jose – smulkūs rausvi arba koraliniai siūleliai ant žolės lapelių. Geriausiai matosi ryte, su rasa
• Kada: nuo gegužės iki rugsėjo, drėgnu ir šiltu oru
• Pagrindinė priežastis: azoto trūkumas. Ši liga beveik visada reiškia nepakankamai tręšiamą veją

Ką daryti

Patręškite azotinėmis trąšomis – daugeliu atvejų to pakanka ir liga savaime atsitraukia per kelias savaites. Papildomai: laistykite ryte, ne vakare, ir surinkite nupjautą žolę, kol liga aktyvi.

Rudosios dėmės

• Požymiai: didelės, netaisyklingos rudos dėmės, kartais su tamsesniu žiedu pakraštyje
• Kada: liepa–rugpjūtis, karštu ir drėgnu oru
• Priežastys: vakarinis laistymas, per didelis azoto kiekis vasarą, prasta oro cirkuliacija

Ką daryti

• Nustokite laistyti vakarais – perkelkite laistymą į 4–8 val. ryto
• Netręškite azotu iki rugsėjo
• Pakelkite pjovimo aukštį
• Aeruokite rugsėjį, kad pagerėtų drenažas

Raganų ratai

• Požymiai: ryškiai žalio arba, atvirkščiai, nudžiūvusio žolės žiedo formos ratas; kartais jame išdygsta grybai
• Priežastis: dirvoje pūvanti organinė medžiaga – dažnai palaidota mediena, senos šaknys, statybinės atliekos

Ką daryti

Visiškai pašalinti sunku. Praktiškiausia – intensyviai aeruoti tą vietą, gausiai laistyti (grybiena sudaro vandeniui nelaidų sluoksnį) ir tręšti aplinkines vietas, kad spalvų skirtumas mažiau kristų į akis. Radikalus sprendimas – iškasti gruntą 30 cm gyliu ir pakeisti nauju.

Ne ligos: kas dažnai su jomis painiojama

Bendra prevencija: 7 taisyklės

1. Laistykite ryte. Vienas pakeitimas, kuris mažina bene visų grybelinių ligų riziką
2. Pjaukite aštriais peiliais. Suplėšytas lapo kraštas yra atviros durys infekcijai
3. Nepjaukite per žemai. 4–5 cm žolė sveikesnė ir atsparesnė
4. Tręškite subalansuotai. Azoto trūkumas ir perteklius abu didina ligų riziką, tik skirtingų
5. Skarifikuokite. Stora velėna sulaiko drėgmę prie pat žolės kaklelių
6. Aeruokite. Geras drenažas – mažiau grybelio
7. Grėbkite lapus. Po lapų sluoksniu žolė lieka drėgna ir tamsoje

Kada reikia fungicidų

Privačiose vejose – retai. Fungicidai pateisinami tik tada, kai liga apima didelį plotą, sparčiai plinta ir sąlygų pakeitimas nepadeda. Daugeliu atvejų sveikatingumo priemonės (tręšimas, laistymo laiko keitimas, aeravimas) duoda geresnį ilgalaikį rezultatą, nes pašalina priežastį, o ne požymį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar liga persimes į visą veją?

Daugeliu atvejų ne. Grybeliai plinta ten, kur sąlygos jiems palankios – dažniausiai drėgnose, pavėsingose, prastai vėdinamose vietose. Sveika vejos dalis paprastai nenukenčia.

Ar galima ligą pernešti žoliapjove?

Taip, todėl pjaunant sergančią veją nupjautą žolę verta surinkti, o ne mulčiuoti, ir po darbo nuvalyti žoliapjovės korpusą. Pjaukite sveikas vietas pirma, pažeistas – paskiausiai.

Ar veja atsigaus pati?

Sniego pelėsis ir raudonoji siūlaligė dažniausiai praeina savaime, kai pasikeičia oras ir sąlygos. Rudosios dėmės gali palikti plikų vietų, kurias reikės atsėti. Raganų ratai savaime neišnyksta.